Nuo XV a. iki XVIII a. pabaigos Jašiūnų dvarą valdė Radvilos. 1811 m. iš Dominyko Radvilos dvarą nupirko Lietuvos Tribunolo kelių departamento viceministras, Uždauguvio taurininkas Ignotas Balinskis (1756 – 1819) ir ši giminė dvarą išlaikė iki paskutiniųjų jo gyvavimo metų. Po Ignoto Balinskio mirties, dvaras atiteko jaunesniajam sūnui Mykolui Balinskiui (1794-1864).

Mykolas Balinskis – gimė 1794 metais Terespolyje, netoli Vitebsko. Mykolo Balinskio mokslo metai prabėgo Vilniuje. Baigęs gimnaziją, nuo 1812 metų mokėsi Vilniaus universiteto Fizikos ir matematinių mokslų fakultete. 1814 m., gavęs filosofijos magistro laipsnį, M. Balinskis perėjo mokytis į Literatūros ir laisvųjų menų fakultetą. Priklausė šubravcų draugijai, kartu su universiteto profesoriais bei įtakingais miesto gyventojais.

1820 metais Mykolas Balinskis vedė Sofiją Sniadeckytę, žymaus Vilniaus profesoriaus ir mokslininko Andriaus Sniadeckio dukterį.

Vėlyvą 1830 m. rudenį prasidėjus sukilimui Varšuvoje, netrukus Vilniuje susikūrė sukilimo Centrinis komitetas, kuriam priklausė ir Mykolas Balinskis. 1831 m. gegužę M. Balinskis buvo suimtas, bet netrukus paleistas į laisvę.

Vėliau Mykolas Balinskis gyveno Varšuvoje ir tai buvo bene kūrybingiausias jo mokslinės veiklos laikotarpis. Apie 1848 m. M. Balinskis grįžta į Lietuvą ir apsigyvena Jašiūnų dvare.

M. Balinskis suvaidino svarbų vaidmenį formuojant Lietuvos istoriografijos tematiką ir probleminius mazgus. Vilniaus miesto ir Universiteto istorijos, Vilniaus miesto ir LDK valstybės praeities statistiniai tyrinėjimai, darbas apie Barborą Radvilaitę, sulaukė savotiško tęsinio. Su J. Leleveliu 1815 m. įkūrė ir 1816 – 1822 m. redagavo žurnalą „Tygodnik Wileński“. Buvo Vilniaus archeologinės komisijos vicepirmininkas, Rusijos imperatoriškosios geografų draugijos narys. Mokslininkas 1837 m. parašė išsamią dviejų tomų Vilniaus istoriją, surinko ir paskelbė daug įdomios medžiagos apie Lietuvos miestus bei miestelius, bažnytkaimius ir dvarus.