Baigiantis M.K.Čiurlionio metams

Baigiantis M.K.Čiurlionio metams susidaro jausmas, kad užverčiame ne šiaip puslapį, o ištisą meno epochos skyrių. Per šiuos metus buvo nemažai atrasta, išgirsta ir pamatyta. Filmas „Laiškai Sofijai“ paliko švelnaus liūdesio ir genijaus trapumo poskonį. Laidose, pokalbiuose ir skaitytuose tekstuose išryškėjo ne tik Čiurlionio kūrybos mistiškumas, bet ir jo kasdienybės šiluma. Analizuojant jo paveikslus, vis labiau jautėsi, kaip artimas tampa tas tolimas pasaulis, nutapytas šviesos ir tylos kalba. O šiandien lankant M.K.Čiurlionio buvimo vietas Vilniuje suskambėjo tarsi jo sonatos finalinis akordas. IG klasės mokiniai vaikščiodami senamiesčio gatvėmis klausėsi, kaip šiose erdvėse klestėjo Čiurlionio idėjos, kaip jos čia virto eskizais, melodijomis, svajonėmis. Čiurlionio namuose, o tiksliau jo kadaise nuomojamame kabaryje, sustingęs laikas atgijo menininko paveikslų reprodukcijose. Kelionės pabaigoje visus lydėjo nepaprastas jausmas, tarytum būtume pravėrę duris į patį genijaus pasaulį ir bent akimirkai ten apsistoję. Čiurlionio metai baigiasi, bet jų palikta šviesa, tikėkimės, neužges.
IG klasės auklėtoja Lucija Mickevič-Ozarovska