Jau keliolika metų istorijos mokytoja K. Karpič inicijuoja „Atminties kelią“ į Lenkiškes, kviesdama mokinius prisiminti tragišką mūsų krašto žydų likimą ir pagerbti Holokausto aukų atminimą. Šiandien šiuo Atminties keliu ėjo II g klasės mokiniai.
1941 m. rugsėjo 25 d. Lenkiškėse buvo nužudyti 575 žydai: 215 vyrų, 229 moterys ir 131 vaikas. Jų gyvybes nutraukė Holokausto smurtas, tačiau mūsų pareiga neleisti, kad jų atminimas išnyktų.
Prie memorialo mokiniai skaitė žinomų nužudytųjų vardus ir pavardes, klausėsi maldos, uždegė atminimo žvakutes. Jie taip pat mėgino įsivaizduoti, apie ką galėjo galvoti žmonės, eidami į mirtį: apie savo šeimas ir artimuosius, apie teisingumą, apie viltį, kad jų šeimos išvengs kančios, ir troškimą, kad šis siaubas kuo greičiau pasibaigtų.
Mokiniai skaitė ir ištraukas iš Kazimiežo Sakovičiaus dienoraščio, liudijančio apie tragiškus to meto įvykius.
Tokios istorijos pamokos vyksta ne tik klasėje. Jos vyksta ten, kur praeitis tampa labai arti: prie vardų, žvakių ir tylos. Jos primena, kokia brangi yra žmogaus gyvybė ir skatina jauną žmogų suvokti atsakomybę rinktis tarp gėrio ir blogio.
Atmintis gyva tol, kol prisimename.
IIG kl.auklėtoja L.Mickevič-Ozarovska
