Gimnazijos globėjas

Nuo XV a. iki XVIII a. pabaigos Jašiūnų dvarą valdė Radvilos. 1811 m. šį dvarą iš Dominyko Radvilos įsigijo Lietuvos Tribunolo kelių departamento viceministras, Uždauguvio taurininkas Ignotas Balinskis (1756–1819). Jo šeima valdė dvarą iki paskutiniųjų jo gyvavimo metų. Po Ignoto Balinskio mirties dvaras atiteko jaunesniajam sūnui Mykolui Balinskiui (1794–1864).

Mykolas Balinskis gimė 1794 m. Terespolyje, netoli Vitebsko. Jo mokslo metai prabėgo Vilniuje – baigęs gimnaziją, nuo 1812 m. studijavo Vilniaus universiteto Fizikos ir matematinių mokslų fakultete. 1814 m., įgijęs filosofijos magistro laipsnį, perėjo į Literatūros ir laisvųjų menų fakultetą. Priklausė šubravcų draugijai, kurioje bendravo su universiteto profesoriais ir įtakingais Vilniaus miesto gyventojais.

1820 m. Mykolas Balinskis vedė Sofiją Sniadeckytę – žymaus Vilniaus profesoriaus ir mokslininko Andriaus Sniadeckio dukterį.

1830 m. rudenį prasidėjus sukilimui Varšuvoje, netrukus Vilniuje buvo įkurtas sukilimo Centrinis komitetas, kurio nariu tapo ir Mykolas Balinskis. 1831 m. gegužę jis buvo suimtas, tačiau netrukus paleistas.

Vėlesniais metais Balinskis gyveno Varšuvoje, kur išgyveno bene kūrybingiausią savo mokslinės veiklos laikotarpį. Apie 1848 m. jis grįžo į Lietuvą ir apsigyveno Jašiūnų dvare.

Mykolas Balinskis reikšmingai prisidėjo prie Lietuvos istoriografijos formavimo. Jo tyrinėjimai apie Vilniaus miestą, Vilniaus universitetą, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės praeitį bei statistiniai duomenys tapo svarbiu istoriniu palikimu. Jis parašė darbą apie Barborą Radvilaitę, o kartu su J. Leleveliu 1815 m. įkūrė ir 1816–1822 m. redagavo žurnalą „Tygodnik Wileński“.

Mykolas Balinskis taip pat buvo Vilniaus archeologinės komisijos vicepirmininkas ir Rusijos imperatoriškosios geografų draugijos narys. 1837 m. jis parašė išsamią dviejų tomų Vilniaus istoriją, surinko ir paskelbė daug vertingos informacijos apie Lietuvos miestus, miestelius, bažnytkaimius ir dvarus.