2025m.  Jašiūnų M. Balinskio gimnazijos veiklos įsivertinimo ataskaita

  1. Įvadas

2024–2025 mokslo metais mokykloje buvo atliktos mokinių (pradinių, 5–6, 7–8, 9–10–11 klasių) ir mokytojų apklausos, siekiant įvertinti ugdymo proceso kokybę, pedagoginę praktiką, mokinių įsitraukimą, pažangos stebėjimą bei STEAM ugdymo įgyvendinimą. Apklausų rezultatai sudaro pagrindą apibendrintoms išvadoms ir kryptingoms tobulinimo rekomendacijoms.

  1. Ugdymo proceso ir pedagoginės praktikos vertinimas

Mokinių požiūris

Mokinių apklausos duomenys rodo, kad dauguma mokinių visose ugdymo pakopose teigiamai vertina mokytojų veiklą. Mokiniai pastebi:

  • taikomų ugdymo metodų įvairovę;
  • mokytojų pastangas skatinti kūrybiškumą ir aktyvų mokymąsi;
  • žinių siejimą su realiomis gyvenimo situacijomis;
  • nuoseklų, nors ne visada pakankamai aiškų, pažangos stebėjimą.

Nuo 5 klasės ryškėja mokinių poreikis didesniam savarankiškumui, refleksijai ir grįžtamajam ryšiui, o vyresnėse klasėse – aiškesniam individualios pažangos aptarimui.

Mokytojų požiūris

Mokytojų apklausos rezultatai patvirtina, kad pedagogai:

  • reflektuoja savo pedagoginę praktiką ir siekia profesinio tobulėjimo;
  • bendradarbiauja tarpusavyje bei įtraukia švietimo pagalbos specialistus;
  • individualizuoja ugdymo turinį pagal mokinių poreikius ir pažangą;
  • taiko įvairius ugdymo metodus, užtikrinančius veiklų įvairovę pamokose.

Mokytojų ir mokinių vertinimai šioje srityje iš esmės sutampa, rodo kryptingą ir sąmoningą ugdymo proceso organizavimą.

 

III. Kūrybiškumo, savarankiškumo ir refleksijos ugdymas

  • Pradinėse klasėse formuojami kūrybiškumo ir savivertinimo pagrindai, tačiau ši kultūra dar nėra visiškai įsitvirtinusi.
  • 5–8 klasėse mokiniai siekia daugiau galimybių patiems priimti sprendimus, dirbti projektiniu principu.
  • 9–11 klasių mokiniai yra pasirengę savarankiškai planuoti veiklas, reflektuoti mokymąsi, tačiau ne visada gauna pakankamai erdvės tam ugdymo procese.

Mokytojai pripažįsta, kad savivertinimo, refleksijos ir mokinių iniciatyvumo ugdymą būtina stiprinti sistemingai.

  1. STEAM ugdymo analizė

Mokinių požiūris

Mokiniai visose klasėse teigiamai vertina STEAM veiklas:

  • jiems patinka eksperimentai, kūrybinės ir praktinės užduotys;
  • didėja mokymosi motyvacija, kai veiklos siejamos su realiu gyvenimu;
  • pageidaujama daugiau projektų, praktinių darbų, edukacinių išvykų.

Tačiau mokiniai pastebi, kad STEAM veiklos nėra pakankamai dažnos, o vyresnėse klasėse jos retai siejamos su karjeros planavimu.

Mokytojų požiūris

Mokytojai:

  • yra susipažinę su STEAM ugdymo principais, bet taiko juos fragmentiškai;
  • naudoja išmaniąsias technologijas, tačiau praktinių veiklų dažnumas – vidutinis;
  • skiria dėmesį kūrybiškumo ir problemų sprendimo gebėjimams;
  • įvardija priemonių, įrangos ir tarpdalykinio bendradarbiavimo stoką kaip pagrindinius ribojančius veiksnius;
  • išreiškia poreikį tobulinti kompetencijas STEAM srityje.

Mokytojų ir mokinių apklausos aiškiai atskleidžia bendrą tendenciją – STEAM ugdymas turi didelį potencialą, tačiau reikalauja sistemingo stiprinimo.

  1. Apibendrintos išvados
  1. Mokykloje kuriamas pozityvus, mokinį į ugdymo procesą įtraukiantis mokymosi klimatas.
  2. Mokytojai yra aktyvūs, reflektuojantys ir bendradarbiaujantys, taikantys įvairius ugdymo metodus.
  3. Pažangos stebėjimas ir vertinimas vyksta nuosekliai, tačiau būtina stiprinti grįžtamąjį ryšį ir refleksijos kultūrą.
  4. STEAM ugdymas įgyvendinamas fragmentiškai dėl priemonių, metodinių žinių ir tarpdalykinio bendradarbiavimo stokos.
  5. Mokinių įsitraukimas ir savarankiškumas STEAM veiklose dar nėra pakankamas.
  6. Tiek mokiniai, tiek mokytojai pozityviai vertina STEAM veiklų plėtrą ir mato jų naudą mokymosi motyvacijai bei pasiekimams.
  1. Rekomendacijos
  1. Sistemingai stiprinti grįžtamojo ryšio ir mokinių pažangos aptarimo praktiką visose ugdymo pakopose.
  2. Plėtoti projektinį, tiriamąjį ir patirtinį mokymąsi, skatinant mokinių savarankiškumą ir atsakomybę.
  3. Organizuoti tikslinius mokytojų mokymus apie STEAM metodiką ir tarpdisciplininių veiklų planavimą.
  4. Kurti nuoseklią mokytojų bendradarbiavimo sistemą, skatinant komandinius STEAM projektus.
  5. Gerinti materialinę ir technologinę bazę, užtikrinant priemones praktinėms ir tiriamosioms veikloms.
  6. Stiprinti mokinių kūrybiškumą ir tyrinėjimo gebėjimus, diegiant savarankiškus ir grupinius projektus.
  7. Integruoti realaus gyvenimo problemas ir karjeros ugdymo elementus į STEAM veiklas.
  8. Plėsti STEAM veiklas per neformalųjį ugdymą, konkursus, projektus ir partnerystes su kitomis institucijomis.
  9. Sistemingai stebėti ir vertinti taikomų priemonių poveikį mokinių pasiekimams ir motyvacijai.
  10. Įsivertinimo ataskaita 2025